Įvairenybės

Apie „Prisijaukink miestą!“, urbanistiką ir diskusijų poreikį

2026-02-01 5 min. skaitymo

180 0

Sekant socialinius tinklus, neretai susidaro įspūdis, jog Lietuvoje visuomenė yra praktiškai neįtraukiama į miestų planavimą. Matome naujienas apie naujas statybas, gatvių rekonstrukcijas, pokyčius viešajame transporte, o vėliau regime ir zujančią techniką, dygstančius pastatus.

Vargu ar atsirastų bent vienas žmogus, sakysiantis, jog permainų miestuose nereikia. Puikiai suprantame, kad reikia, vieniems – prieinamų mokyklų, darželių, saugių gatvių ir tramvajų, kitiems – parkavimo vietų, prekybos centrų ir plačių prospektų. Bet ar matant eilinę publikaciją apie naują projektą niekada neaplankė paprastas klausimas: „Ar mano nuomonės kas nors klausė?“

Trūksta bendradarbiavimo

Iliuzijų čia kurti niekas nesiruošia – įtikti visiems yra neįmanoma. Net įgyvendinant tokį, iš pirmo žvilgsnio nesudėtingą projektą, kaip gatvės rekonstrukcija, neišvengiamai susiduriame su konfliktais, kur vieni nori plataus šaligatvio, o kiti – nemokamo parkingo.

Miesto planavime reikalingas balansas. Turime girdėti ir suprasti vieni kitus: kaimynai – kaimynus, savivaldybės – bendruomenes, vystytojai – tiek bendruomenių, tiek savivaldybių interesus.

Lietuvoje balanso tarp bendruomenių, vystytojų ir savivaldybių lūkesčių praktiškai nėra. Miestiečiai su įgyvendinamais projektais supažindinami jau esant gražioms vizualizacijoms bei žinant įgyvendinimo datas, iš esmės tada, kai rankomis jau sukirsta, sutartys pasirašytos, o už kelių savaičių prasidės darbai.

Negausūs sociologiniai tyrimai rodo, jog Lietuvos gyventojai, nors ir vangiai, vis dėlto domisi miestų planavimu, diskutuoja apie esamas problemas, tačiau dažniau tai daro privačioje erdvėje: su draugais, šeima ar kolegomis, bet ne su tiesiogiai už miestų planavimą atsakingais asmenimis.

Lietuvos teisinė sistema neįpareigoja nei rangovų, nei savivaldybių, nei vietinio susisiekimo įmonių aktyviai bendradarbiauti su miestiečiais, planuojant urbanistinius ir viešojo transporto pokyčius. Neįpareigoja jų laiku, populiariais informacijos kanalais, socialiniais tinklais ar žiniasklaidoje dalintis informacija apie vykdomus ar vykdysimus pokyčius miestuose.

Atrodo kaip ir nieko naujo, bet svarbu suprasti, kad tokiu būdu Lietuvoje yra auginamas gyventojų pasyvumas, nusivylimas bei nepasitikėjimas valdžios institucijomis, dėl ko miestiečiai save neretai nuvertina, manydami, kad yra bejėgiai ką nors keisti.

Tačiau bendradarbiavimo ir informacijos trūkumas tėra tik viena problemos pusė, juk tam, kad reikalauti pokyčių, reikia iš pradžių žinoti, ko norime.

Bet ir čia turime problemą, kadangi Lietuvoje trūksta turinio apie miestus, todėl didžioji dalis gyventojų tiesiog neturi iš kur semtis žinių, tam, kad galėtų reikalauti esminių pokyčių.

Jei užsienio miestus lankome retai, o apie kitų šalių gerąsias praktikas informaciją randame sunkiai, naivu tikėtis, kad mūsų miestuose savaime atsiras apgalvotai suplanuoti, pėstiesiems draugiški rajonai, o gatvėmis pradės skuosti tramvajai. Nėra poreikio, nebus ir pasiūlos.

Lietuviškas turinys apie urbanistiką

Pabandykite išvardinti bent keletą iniciatyvų, kurios lietuvių kalba reguliariai kuria visiems prieinamą turinį apie architektūrą, urbanistiką ir viešąjį transportą, lygina, vertina ir diskutuoja apie miestų problemas bei užsienio pavyzdžius.

Turime puikų tinklaraštį „100 minčių“, forumą „Miestai ir architektūra“ (geriausiai žinomą kaip miestai.net), žurnalą „Statyba ir architektūrą“, keletą mažiau žinomų svetainių. Retkarčiais galime pamatyti įdomesnes publikacijas didžiuosiuose naujienų portaluose ar socialiniuose tinkluose. Tačiau net ir tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva, turinio apie miestus, urbanistiką ir viešąjį transportą akivaizdžiai nepakanka.

Feisbuke yra bendruomenių, publikuojančių turinį šiomis temomis, tačiau tai atskiros grupės, dažnu atveju tarpusavyje nesusijusios, lokalios. Didžiausiose kalbama apie Vilniaus problemas, mažesnėse atsiranda vietos ir kitiems miestams. Populiariausios temos – gatvių rekonstrukcijos, nauji projektai, dviračių takai ir viešasis transportas. Ilgesnės analitikos, užsienio miestų praktikų aptarimo jose trūksta.

Tai jokiu būdu nėra šių bendruomenių kritika, kadangi pats faktas, kad jos yra, rodo, jog miestų problemomis lietuviai domisi, tačiau ne tiek, kiek Vakaruose, ir ne tiek, kiek derėtų.

Kalbant apie feisbuką, svarbu pažymėti ir tai, jog jaunimas Zuckerbergo svetainę apleido jau senokai, tad ir taip negausus turinys, didelei, aktyviai ir išsilavinusiai Lietuvos visuomenės daliai yra apskritai neprieinamas. Vyresnieji gali pykti kiek nori, tačiau feisbukas savęs nepateisino – nei ilgoms publikacijoms, nei video, nei tinklalaidėms jis netinka, o profiliai su gėlytėmis, toksiška aplinka komentarų skiltyse bei netikros paskyros tikrai neskatina jaunimo ten grįžti. Deja, bet už feisbuko ribų, kitose populiariose platformose, kokybišką, lietuvišką turinį apie urbanistiką ir viešąjį transportą rasti yra dar sunkiau.

Turinio trūkumo pasekmės

Stokodami įdomaus turinio apie Lietuvos bei užsienio miestus, neturime ir derlingos žemės diskusijoms. Juk tam, kad apie kažką kalbėtis, reikia turėti bent bazinių žinių, priešingu atveju diskutuoti tiesiog nebus apie ką.

Šiandien Lietuvoje egzistuoja situacija, kai didelė visuomenės dalis tiki stereotipais, mano, jog spūstys sprendžiamos eismo juostomis, troleibusai yra lėti ir trukdo eismui, požeminės perėjos yra neišvengiama didmiesčių dalis, nuosavų namų kvartalai yra „išsilaisvinimas“ ir pan. Tad visai nenuostabu, kad savivaldybės tenkina būtent šiai gyventojų daliai priimtinus sprendimus, nepaisant jų akivaizdžių trūkumų.

Likusiems, reguliariai keliaujantiems ir neblogai valdantiems bent vieną užsienio kalbą, vos tik pamačius didesnį projektą ar viešojo transporto reformą, belieka tik griebtis už galvų.

Galime toliau plaukti prieš srovę: ignoruoti žmonių poreikius, beatodairiškai automobilizuoti mūsų didmiesčius, statyti primityvius namukus miestų pakraščiuose, bet ar toli nusigausime?

Kokio turinio mums reikia?

Šiuolaikiško, profesionalaus, įdomaus ir prieinamo visiems – tokio, kuris skatintų žmones domėtis urbanistika, o ne tik badytų pirštus į esamas problemas.

Kam reikalingas toks turinys?

Tam, kad griautume nusistovėjusius stereotipus, formuotume visuomenės poreikį jaukiems, saugiems ir pėstiesiems draugiškiems miestams.

Nesiimdami veiksmų, rizikuojame paskęsti amžinuose pasiteisinimuose aiškindami, jog dabartinė situacija mūsų didmiesčiuose yra visiškai normali, o Lietuvoje, dėl šalto klimato ar kitokio sociokultūrinių ir ekonominių problemų, kitaip būti negali.

Vieni puikiai supranta, kad taip nėra, o kiti tiki. Visuomet galime kaltinti žmones, sakyti, kad „lietuviai nesupranta“, tačiau ar taip skatiname visuomenę domėtis urbanistika?

Apie „Prisijaukink miestą!“

„Prisijaukink miestą!“ – tai edukacinis projektas, skirtas skatinti Lietuvos gyventojus domėtis urbanistika, architektūra ir viešuoju transportu. Projektas siekia diskutuoti apie Lietuvos miestų problemas bei pasiekimus, lyginti juos su užsieniu ir skatinti pokyčius.

Projekto tikslai

Kurti poreikį efektyviems, jaukiems ir gyventojų bendruomeniškumą skatinantiems miestams Lietuvoje.
Dalintis įtraukiančiu turiniu urbanistikos bei darnaus judumo temomis, suteikiant erdvę asmeniniam tobulėjimui ir diskusijai.

Projektas yra prieinamas adresu: prisijaukimiesta.lt

Taip pat veikia puslapis feisbuke: facebook.com/prisijaukink.miesta

Projektui vystantis startuos „Instagram“ ir „Reddit“ paskyros.

Artimiausiu metu planuojamas straipsnių viešinimas internetiniame puslapyje, projektui vystantis pasirodys ir video turinys bei tinklalaidės.

Straipsniai šiuo metu skirstomi į septynias kategorijas:

Kategorija:	Rubrikos:
Architektūros paveldas	Istorinės miestų erdvės, senieji pastatai ir paveldosauga.
Būstas ir aplinka	Gyvenamoji aplinka, daugiabučiai, renovacija, saugūs ir jaukūs kiemai.
Įvairenybės	Projekto naujienos, publikacijos įvairiomis temomis, rekomendacijos ir įdomybės.
Mikrojudumas	Dviračių / paspirtukų infrastruktūrą, aktyvus, darnus ir saugus judumas miestuose.
Nauji projektai	Miestų plėtra, planuojami ir įgyvendinami infrastruktūros projektus.
Pėstieji	Viešosios erdvės, bebarjerė aplinka, pėstiesiems draugiški miestai.
Viešasis transportas	Viešojo transporto istorija, rūšys ir plėtra.