Viešojo transporto bilietas: vieningas ar jungtinis? Analizuojame pavyzdžius

Kalbos apie svarstymus Lietuvoje diegti vieningą viešojo transporto bilietą žiniasklaidoje pasirodė dar prieš kelerius metus, tačiau atrodo, kad tokio masto projekto įgyvendinimas pareikalaus ne tik daug laiko bei lėšų, bet taip pat ir politinės valios, noro mokytis iš kitų šalių. Didžiausi Lietuvos vežėjai jau diegia sprendimus, padedančius keleiviams patogiau įsigyti įvairių transporto rūšių bilietus, atskiri regioniniai maršrutai yra integruojami į didesnių miestų transporto sistemas. Atrodo kaip nebloga pradžia, bet ar tikrai judame tinkama linkme? O gal eilinį kartą išradinėjame dviratį kvadratiniais ratais?

Per pastarąjį dešimtmetį keturi didžiausi šalies miestai daug dėmesio skyrė viešojo transporto paslaugų gerinimui – čia ir nauji autobusai su troleibusais, ir papildomi maršrutai, ir patogūs kelionių planavimo bei bilietų pirkimo sprendimai. 

Tačiau kalbant apie bilietų sistemas, tenka pripažinti vieną nemalonų aspektą – jų fragmentaciją. Naujos aplikacijos ir kortelės tarpusavyje niekaip nesuderintos, skaitytuvai (komposteriai) visur skirtingi, bilietų pirkimo/žymėjimo logika taip pat skiriasi. Atrodo, jog šalyje turime ne keturis didmiesčius, o visą tuziną daugiamilijoninių megapolių.

Viso to rezultatas? Sistema, kuri patogi viešuoju transportu besinaudojantiems tik viename mieste. Visiems likusiems tenka pirkti skirtingas korteles arba siųstis kelias aplikacijas. 

Lyg ir nieko baisaus, telefonuose turime įsidiegę krūvą programėlių, tačiau neturėtume pamiršti, jog viešasis transportas turi būti patogus visiems. Toli gražu ne kiekvienas vilnietis norės aiškintis, kaip kortele įsigyti lengvatinį bilietą Kaune. Jei žmonėms ir toliau siūlysime prastai suderintą paslaugą, vargu ar taip skatinsime juos iš „Bolto“ persėsti į troleibusą.

👉 Tai – straipsnių ciklas apie viešojo transporto bilietų sistemas. Šiandien aptarsime situaciją Lietuvoje bei trumpai apžvelgsime įdomius pavyzdžius iš Vokietijos ir Suomijos. Bandysime išsiaiškinti, ką darome negerai ir koks variantas mums tiktų labiausiai.

Malonaus skaitymo!

Vežėjų siūlomi „jungtiniai“ bilietai

Šiuo metu tiek „LTG Link“, tiek „Kautra“ savo klientams teikia galimybes įsigyti ne tik tarpmiestinių kelionių, bet taip pat ir didmiesčių viešojo transporto bilietus. Toks sprendimas yra sveikintinas, tačiau suteikiantis tik ribotas galimybes perkant bilietus.

„LTG Link“ traukinių keleiviams leidžia įsigyti bilietus vykstant į/iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų geležinkelio stočių. Vilniuje nuo praeitų metų jungtinį bilietą galima įsigyti vykstant į/iš visų Vilniaus miesto teritorijoje esančių stočių, tačiau, deja, tik valandinį.

„Kautra“ iš esmės siūlo tą patį, tačiau tik dviem miestams – Vilniui ir Klaipėdai.

Vis tik, „LTG Link“ ir „Kautros“ siūlomi variantai jungtiniais vadinami labai jau liberaliai, kadangi miestų viešojo transporto bilietų įsigijimas kainuoja papildomai ir yra apribotas: arba laiku, kaip Vilniuje, arba maršrutu, kaip Klaipėdoje. 

Technine prasme tai yra du skirtingi bilietai, tiesiog perkami vienoje platformoje.

Ar termino „jungtinis“ naudojimas nesudaro melagingo įsivaizdavimo apie tai, jog galima įsigyti tik vieną bilietą?

Didmiesčių bilietų sistemos

Jau užsiminėme apie didmiesčių bilietų sistemų problemas, tad pažvelkime į jas iš arčiau. 

Šiuo metu Lietuvoje neveikia joks vieningas bilietas, leidžiantis Kauno ar Klaipėdos gyventojams patogiai tęsti savo keliones Vilniuje. Taip, bilietus visuomet galima įsigyti banko kortele, tačiau toks sprendimas tinka ne visiems, mat komposteriuose perkamiems bilietams lengatos nėra taikomos. Sostinėje banko kortele galima įsigyti tik vieną valandinį bilietą už pilną kainą. Kaune ir Klaipėdoje bilietas galioja tik iki autobuso arba troleibuso maršruto paskutinės stotelės, t. y. persėdimas nėra numatytas. 

Yra galimybė įsigyti miesto viešojo transporto kortelę, tačiau tai galima padaryti ne visur, kortelė kainuoja papildomai, o ją pametus ir nenorint prarasti joje esančių lėšų teks įrodinėti tapatybę, pateikinėti čekius, ieškoti lapelių su kodais.

Išlieka dar vienas variantas – parsisiųsti programėlę ir naudotis visomis nuolaidomis, įsigyti ilgesnio galiojimo bei grupinius bilietus, planuoti savo keliones. Tereikia užsiregistruoti ir įsiminti savo slaptažodį. Tačiau problema jau darosi akivaizdi, kadangi kalba eina ne apie vieną programėlę, nes ne visos platformos leidžia planuoti keliones ir žymėti bilietus vienu metu. Patogiai tai daryti galime tik Vilniuje. 

Tokia sistema nėra patogi nei turintiems giminių ar draugų kitose miestuose, nei vykstantiems darbo reikalais, nei atvykusiems iš užsienio. Dalis pelno, kurį, trakim, „Kauno autobusai“ ar „Klaipėdos keleivinis transportas“ gali tiesiog „pasiimti“ atitenka automobilių ir paspirtukų nuomos bei pavežimo paslaugas teikiančioms įmonėms.

Tai ką mums siūlo didmiesčiai?

Ogi penkias skirtingas programėles! „Žiogą“ Kaune, „Traffi“ ir nostalgišką „M-Ticket“ Vilniuje, „e.ticket Klaipėda“ uostamiestyje, „ŠiauliaiBUS“ saulės mieste.

Jei prieš kelis metus galimybė pirkti bilietus programėlėje atrodė kaip inovacija, dabar, regis, tai pradeda kelti problemų kuriant viešojo transporto naudojimosi įprotį, nes būtent pirma patirtis neretai ir nulemia, ar mes norime paslaugos. Juk neitumėte antrą kartą į restoraną, kuriame jus nemaloniai aptarnavo. Taip pat ir su viešuoju transportu, kadangi atvykus į kitą miestą užtenka atsidaryti „Boltą“ ir ramiai sau išsikviesti pavėžėją. Nereikia nei naujų programėlių, nei paskyrų, nei slaptažodžių. Kada atvyks taksi? Žinote. Kiek kainuos? Matote.

Dar prieš kelis metus pasirodžiusios naujienos apie svarstymus Lietuvoje kurti naują, vieningą bilietą, apčiuopiamų rezultatų taip ir nedavė.

„Reikia kurti agentūrą“ – tą girdėjome ir 2022-aisiais, ir 2024-aisiais, ko gero, kur nors išgirsime ir šiemet. Tiek agentūros, tiek vieningo bilieto kūrimas tikrai užsitęs, tad palikime šį reikalą toliau sau bręsti ramybėje. Vietoje to, pažiūrėkime į jau veikiančius vieningo bilieto pavyzdį iš Vokietijos.

„Vokietijos bilietas“

„Deutschlandticket“ arba „D-ticket“ – tai mėnesinis, Vokietijos žemes bei miestus jungiantis bilietas, 2022 m. vasarą testuotas kaip „9 eurų bilietas“ ir po ilgų diskusijų pilnu pajėgumu pradėjęs veikti 2023 m. 

„9 eurų bilietas“ atsirado kaip įrankis, turėjęs padėti susitvarkyti su tuo metu augusiomis energijos kainomis, skatinantis vokiečius iš nuosavų automobilių persėsti į traukinius, tramvajus, metro ir autobusus. Bilietas 22-jų vasarą buvo išties populiarus (parduota net 52 mln.!), tad idėją nuspręsta vystyti toliau, tik už kur kas didesnę kainą.

Kiek kainuoja bilietas?

Bilieto kaina kasmet peržvelgiama atsižvelgiant į finansavimo kaštus bei infliaciją. Iki 2025 m. jis kainavo 49 eurus, vėliau pabrango iki 58 eurų. Šiemet kaina siekia 63 eurus per mėnesį.

Kur pirkti?

Bilietą įsigyti galima daugumoje viešojo transporto platformų (pavyzdžiui per „Deutsche Bahn Navigator“ programėlę arba šio geležinkelio operatoriaus klientų aptarnavimo skyriuose), tad siųstis konkrečios „Deutschlandticket“ programėlės ar ieškoti bilietomatų nereikia.

Kaip pirkti?

Perkant bilietą privaloma pateikti savo asmeninius duomenis bei banko sąskaitą, t. y. IBAN numerį, o ne banko kortelės duomenis. Tokia sistema turi trūkumų, kadangi priimami ne visi bankai, o ir piniginėms operacijoms reikia daugiau laiko.

Norintys pigiai pakeliauti po Vokietiją, savo išvykas turi planuoti labai atsakingai, nes „Deutschlandticket“ yra automatiškai atnaujinamas kas mėnesį. Nusprendus paslaugos atsisakyti, būtina tai padaryti iki einamojo mėnesio dešimtos dienos, priešingu atveju bilietas bus pratęstas kitam mėnesiui.

Sistema, pagal gerą vokišką tradiciją, yra neapsukri, akivaizdžiai kurta vietiniams, tačiau niekas nedraudžia ja naudotis ir turistams. Svarbiausia planuoti laiką ir įdėmiai skaityti bilieto pirkimo sąlygas. Beje, trečiųjų šalių paslaugų tiekėjai jau leidžia šį procesą paspartinti.

Kuo galima keliauti?

„Deutschlandticket“ už fiksuotą kainą Vokietijoje leidžia keliauti neribotai, įvairiomis transporto priemonėmis: autobusais, tramvajais, metro ir traukiniais. Pagrindinės išimtys yra dvi – privatūs vežėjai, tokie kaip „Flixbus“ ir „Flixtrain“ bei greitieji „InterCity“, „InterCity Express“ ir „EuroCity“ traukiniai.

Vieningas Vokietijos bilietas sulaukė sėkmės, šiuo metu juo jau naudojasi virš 13 milijonų žmonių. Tačiau nepaisant keliautojų skaičiaus, „Deutschlandticket“ išlieka didele finansine našta Vokietijai. Vien 2024 m. iš federalinio biudžeto viešojo transporto reikmėms buvo skirta 3,45 mlrd. eur.

Svarbu nepamiršti, kad Vokietijoje, skirtingai nuo Lietuvos, viešasis transportas ir taip yra išvystytas ir populiarus, tad nieko neturėtų stebinti, jog pigesni bilietai tik didina jo patrauklumą.  Kaip tokia sistema veiktų Lietuvoje? Neaišku. Turint omenyje tiek automobilių populiarumą, tiek prastą viešojo transporto kokybę.

Galbūt vertėtų pradėti nuo mažiau radikalių priemonių?

Suomių „koziris“

Suomija, ilgai buvusi viena iš labiausiai automobilizuotų šalių Europoje, pastaruosius du dešimtmečius patiria ženklią transformaciją viešojo transporto srityje. Čia ir metro linijos pratęsimas nuo Helsinkio iki itin automobilizuoto Espo, ir tramvajaus statyba 250 tūkst. gyventojų turinčioje Tamperėje, ir šalies transporto sistemas jungiančios „Waltti“ platformos.

Prie pirmųjų dviejų aspektų būtinai sugrįšime netolimoje ateityje, kadangi tiek Espo, tiek Tamperės pavyzdžiai yra itin svarbūs ir Lietuvai. Vis tik, šiandien kalbame apie viešojo transporto bilietų sistemas, tad pasižiūrėkime, kaip „Waltti“ sekasi jas vienyti.

Kas yra „Waltti“?

„Waltti“ yra Suomiją jungianti viešojo transporto bilietų sistema, veikianti daugiau nei 20-yje šalies miestų ir regionų, keliautojams prieinama kaip įprasta kortelė bei programėlė. 

Sistema pradėta kurti dar 2013-aisiais, siekiant suvienyti skirtingas šalies miestų viešojo transporto bilietų sistemas bei skatinti suomius keliauti viešuoju transportu. 2019-aisiais pasirodė programėlė, leidžianti ne tik pirkti bilietus, bet ir planuoti keliones.

Ar tai vieningas bilietas?

Ne visai, nes „Waltti“ nesuteikia vieno, visoje šalyje veikiančio bilieto, tačiau leidžia naudotis viena platforma juos perkant, tokiu būdu išlaikant skirtingas bilietų kainas, galiojimo laikus, nuolaidas bei zonas priklausomai nuo miestų. Tokia sistema yra tarsi aukso viduriukas – aiški ir patogi keleiviams bei patogi ir sąžininga vežėjams.

Kaip tai veikia?

Jei norime naudotis kortele, ją galima nesunkiai įsigyti ir pildyti internetu, klientų aptarnavimo skyriuose bei parduotuvėse. Tarifai, priklausomai nuo miesto, skiriasi atitinkamai, papildomos bilietų pirkimo galimybės taip pat.

Jei norime naudotis programėle, situacija yra kiek įdomesnė, kadangi mums net nebūtina kurti paskyros. Tikra palaima turistams bei rečiau keliaujantiems vietiniams!

Paskyra rekomenduojama kurti norintiems saugoti asmeninius duomenis, mokėjimo korteles, mėgstamiausius maršrutus bei naudotis terminuotais bilietais. Į pastarąjį aspektą reikia atkreipti dėmesį, kadangi neužsiregistravus yra naudojama tik telefone saugoma vietinė paskyra, tad įrenginį praradus ar per neatsargumą ištrynus programėlės duomenis, visa informacija taip pat negrįžtamai dings.

Pasirinkus kalbą, miestą, įvertinus paskyros kūrimo poreikį, patenkame į pagrindinį ekraną, iš kurio galime nesunkiai susiplanuoti keliones ir įsigyti reikiamą bilietą.

Dalykai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį:

• Bilietas aktyvuojasi jį iškart įsigijus.
• Bilietas yra grįstas laiku, o ne maršrutu, tad persėdant mokėti nereikia.
• Kiekvieną kartą įsėdus į transporto priemonę bilieto QR kodą reikia nuskenuoti, jei tokios galimybės nėra, rodyti vairuotojui.
• Viename mieste pirkti bilietai neveiks, tačiau mokėjimo duomenys išliks, tad naujus nesunkiai įsigysite.
• Tarifai, galiojimo laikai, zonos ir kt. skirsis priklausomai nuo miesto.
• Terminuoti bilietai gali būti prieinami ne visur.

Programėlę galima pagirti ir už puikiai pritaikytą grafinę sąsają, mat ji yra patogi ir suprantama visiems, tiek suomių kalbos nemokantiems, tiek mažiau patirties su išmaniaisiais įrenginiais turintiems, tiek prasčiau matantiems. 

Esminės „Waltti“ problemos slypi tame, kad šiuo metu ji neveikia nei Helsinkyje, nei Tamperėje, nei Turku, taip pat nesuteikia tarpmiestinio keliavimo galimybės. Tačiau ateityje planuojama visas šias problemas išspręsti, tad laikas parodys ar suomiams pavyks visoje šalyje įdiegti vieningą platformą.

Kodėl tokia sistema yra geras pavyzdys Lietuvai?

Atsižvelgiant į jau turimą patirtį kuriant modernias viešojo transporto bilietų sistemas mūsų šalyje, bendros platformos realizavimas sunkumų sukelti neturėtų. Taip pat, Lietuvos didmiesčių gyventojai jau ir taip yra įpratę prie programėlių bei viešojo transporto kortelių, tad jei atsirastų nauja, panašiu principu veikianti, bent didmiesčius po vienu stogu priėmusi platforma, ją, ko gero, su entuziazmu priimtų.

Su liūdesiu tenka pripažinti vieną dalyką – kol suomiai vienijo viešojo transporto sistemas, Lietuvoje buvo sukurtos kelios, panašiu principu veikiančios, tačiau skirtingos platformos. Tad jei ateityje norėsime patogiau keliauti, teks pasukti galvą, kaip šią problemą spręsti.

Straipsnis išties prailgo, tad čia ir baikime. Kitą kartą kalbėsime apie situaciją Lenkijoje, kadangi panaši į „Waltti“ sistema ten jau veikia pilnu pajėgumu.

Iki greito!